Lietuvoje 2020 m. balandžio 15-ąją dieną buvo minima Kultūros diena. Neringos gimnazijos I gimnazijos klasės mokinė Augustė STALIORAITYTĖ dalyvavo respublikiniame rašinių konkurse, skirtame Pasaulinei kultūros dienai paminėti. Džiaugiamės pelnyta PADĖKA bei skatiname perskaityti Augustės rašinį:
„KAIP SUPRANTI ŽODŽIUS: „KULTŪRA PRASIDEDA NUO KIEKVIENO IŠ MŪSŲ?“
Visi civilizacijos reiškiniai yra pagrįsti kalba. Sava kalba kalbame, skaitome, rašome, mąstome. Visa, ką mes kasdien darome, daugiau ar mažiau yra susiję su kalba. Tai yra neatsiejama mūsų gyvenimo, kultūros dalis bei pagrindinis dalykas, kuris skiria žmoniją nuo gyvūnijos pasaulio.
Galima sakyti, kad kalba – kaip vienas svarbiausių asmenybės požymių – sprendžia apie žmogaus būtį, kadangi kalba žmogų identifikuoja ir atspindi jo tapatybę ir tautybę. Kalba, kaip tautybės požymis, yra netgi svarbesnė už gyvenamąją vietą. Kalbėdamas gimtąja lietuvių kalba, lietuviu būti gali gyvendamas ir ne Lietuvoje.
Kalbų įvairovė daro pasaulį įdomų ir skirtingą. Kalba parodo, kaip skirtingos tautos nevienodai suvokia pasaulį, kitaip sakant – pasaulio tautų kultūrinę įvairovę. Tai kiekvieno mūsų savastis, su kuria susigyvenę negalime įsivaizduoti, kad gali būti kitaip. Kalba – svarbiausias požymis, kad tauta dar gyvuoja. Būtent todėl taip svarbu vertinti ir branginti savą kalbą. Ir nevalia teršti savo gimtos kalbos kitų kalbų nuotrupomis. Nejaugi savų žodžių neužtenka?
Kalba yra bene svarbiausias dvasinės kultūros rodiklis. Gebėjimas taisyklingai kalbėti, reikšti savo mintis – kultūringo žmogaus požymis. Iš to, kaip žmogus šneka, dažnai galima spręsti, koks jo išsilavinimo lygis. Tačiau itin svarbu, kad gimtąją kalbą brangintų kiekvienas iš mūsų, kadangi būtent žmogiškoji kultūra kuria visuomenę. Juk kultūringą visuomenę sudaro kultūringi žmonės. Kiekvienas iš mūsų turi turėti nuostatą švariai, taisyklingai šnekėti ir gerbti savą kalbą.
Gebėti kalbėti įvairiomis užsienio kalbomis išties garbinga ir naudinga, tačiau gimtoji kalba savaip džiugina širdį. Tarytum turi kažkokią galią sušildyti, suvirpinti. Ne veltui svečioj šaly nugirdus gimta kalba šnekant užplūsta pasigėrėjimas, o pati kalba suskamba ausyse kaip gražiausia muzika.
Neretai lietuvių kalba taisyklingai šnekėti yra sunku netgi ir patiems tautiečiams, tačiau kiekvienas lietuvis turi puoselėti šį ,,trapų brangakmenį‘‘ tokiu būdu ne tik saugodamas gimtąją kalbą, bet ir kurdamas kultūringą visuomenę.
Augustė Stalioraitytė, I gimnazijos klasės mokinė
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vitalija Ukrinienė
