MOKINIŲ DĖMESIUI!

Šiuos mokslo metus užbaigsime mokydamiesi nuotoliniu būdu, todėl priimtas susitarimas dėl vadovėlių ir knygų grąžinimo.

Vadovėlių ir knygų grąžinimo į gimnazijos biblioteką tvarka:

  1. Kiekvieno vadovėlio gale užsirašykite savo vardą ir pavardę.
  2. Surinkite visus vadovėlius ir grožinės literatūros knygas. Jas sudėkite į maišelį. Įdėkite lapelį, kuriame būtų užrašytas vardas, pavardė ir klasė. Rinkdami knygas atkreipkite dėmesį į knygoje esantį antspaudą (turi būti Neringos gimnazijos biblioteka arba Nidos vidurinės mokyklos biblioteka).

Pasibaigus mokslo metams atneškite šį maišelį su knygomis į gimnaziją, palikite prie budinčiosios posto. 1-4 klasių mokiniai turi atnešti birželio 4 d., o 5-III G. klasių mokiniai – birželio 18 d. Abiturientai turi atsiskaityti iki Brandos atestatų įteikimo.

Neringos gimnazijos bibliotekininkė

knygos2020

2019 metais įsigytų vadovėlių ir mokymo priemonių sąrašas

Eil. Nr. Vadovėlių pavadinimas Klasė Suma Pastabos
1 Lietuvių kalba, (s. „Taip“) 1 15,28  
2 Lietuvų kalba, (s. „Taip“) 2 15,28  
3 Pupa. Lietuvių k. vadovėliai 2 30,56  
4 Gilė. Pasaulio pažinimo vadovėliai 2 35,32  
5 Vieversys. Muzikos vadovėliai 2 59,50  
6 Lietuvių kala (s. „Taip“) 3 22,92  
7 Kūno kultūros vadovėlis 3 10,20  
8 Family and Friends. Anglų k. vadovėliai 3 161,12  
9 Lietuvių kalba (s. „Taip“) 4 22,92  
10 On Screen 1. Anglų k. vadovėliai 5 162,00  
11 On Screen 2. Anglų k. vadovėliai 6 162,00  
12 V dobryj put A. Rusų k. vadovėliai 6 23,52  
13 Žingsniai. Istorijos vadovėliai 6 154,80  
14 Lietuvių kalba I G. 76,00  
15 V dobryj put A2.1 Rusų k. vadovėliai I G. 113,30  
16 V dobryj put A2.2 Rusų k. vadovėliai II G. 113,30  
17 Matematika Tau plius. Išplėstinis kursas III G. 252,00  
18 Laikas. Istorijos vadovėliai III G. 244,40  
19 Gamtinė geografija III G. 70,00  
20 Schritte international neu 1. Vokiečių k. vadovėliai III G. 48,00  
21 Visuomeninė geografija IV G. 70,00  
22 Laikas. Istorijos vadovėliai IV G. 244,80  
23 Schritte international neu 2. Vokiečių k. vadovėliai IV G. 48,00  
      Iš viso:

2155,22

  Mokymo priemonės      
1 Kalbos ugdymo logopedinės mokymo priemonės   85,22  
2 OPA PA priešmokykliniai skaitiniai   64,80  
3 V dobryj put A2.1 Mokytojo knyga I G. 13,58  
4 On Screen mokymo priemonės: mokytojo knygos, CD, mokytojo rinkiniai, žodynėlis 5-6 96,48  
5 Schritte international neu: mokytojo knygos ir CD III-IV G. 39,36  
      Iš viso:

299,44

  Grožinės literatūros knygos   692,88  

Neringos gimnazijos bibliotekininkė Angelė Pocevičienė

Gimnazijos mokinė dalyvavo respublikiniame rašinių konkurse

Lietuvoje 2020 m. balandžio 15-ąją dieną buvo minima Kultūros diena.  Neringos gimnazijos I gimnazijos klasės mokinė Augustė STALIORAITYTĖ dalyvavo respublikiniame rašinių konkurse, skirtame Pasaulinei kultūros dienai paminėti. Džiaugiamės pelnyta PADĖKA bei skatiname perskaityti Augustės rašinį:

„KAIP SUPRANTI ŽODŽIUS: „KULTŪRA PRASIDEDA NUO KIEKVIENO IŠ MŪSŲ?“

Visi civilizacijos reiškiniai yra pagrįsti kalba. Sava kalba kalbame, skaitome, rašome, mąstome. Visa, ką mes kasdien darome, daugiau ar mažiau yra susiję su kalba. Tai yra neatsiejama mūsų gyvenimo, kultūros dalis bei pagrindinis dalykas, kuris skiria žmoniją nuo gyvūnijos pasaulio.

Galima sakyti, kad kalba – kaip vienas svarbiausių asmenybės požymių – sprendžia apie žmogaus būtį, kadangi kalba žmogų identifikuoja ir atspindi jo tapatybę ir tautybę. Kalba, kaip tautybės požymis, yra netgi svarbesnė už gyvenamąją vietą. Kalbėdamas gimtąja lietuvių kalba, lietuviu būti gali gyvendamas ir ne Lietuvoje.

Kalbų įvairovė daro pasaulį įdomų ir skirtingą. Kalba parodo, kaip skirtingos tautos nevienodai suvokia pasaulį, kitaip sakant – pasaulio tautų kultūrinę įvairovę. Tai kiekvieno mūsų savastis, su kuria susigyvenę negalime įsivaizduoti, kad gali būti kitaip. Kalba – svarbiausias požymis, kad tauta dar gyvuoja. Būtent todėl taip svarbu vertinti ir branginti savą kalbą. Ir nevalia teršti savo gimtos kalbos kitų kalbų nuotrupomis. Nejaugi savų žodžių neužtenka?

Kalba yra bene svarbiausias dvasinės kultūros rodiklis. Gebėjimas taisyklingai kalbėti, reikšti savo mintis – kultūringo žmogaus požymis. Iš to, kaip žmogus šneka, dažnai galima spręsti, koks jo išsilavinimo lygis. Tačiau itin svarbu, kad gimtąją kalbą brangintų kiekvienas iš mūsų, kadangi būtent žmogiškoji kultūra kuria visuomenę. Juk kultūringą visuomenę sudaro kultūringi žmonės. Kiekvienas iš mūsų turi turėti nuostatą švariai, taisyklingai šnekėti ir gerbti savą kalbą.

Gebėti kalbėti įvairiomis užsienio kalbomis išties garbinga ir naudinga, tačiau gimtoji kalba savaip džiugina širdį. Tarytum turi kažkokią galią sušildyti, suvirpinti. Ne veltui svečioj šaly nugirdus gimta kalba šnekant užplūsta pasigėrėjimas, o pati kalba suskamba ausyse kaip gražiausia muzika.

Neretai lietuvių kalba taisyklingai šnekėti yra sunku netgi ir patiems tautiečiams, tačiau kiekvienas lietuvis turi puoselėti šį ,,trapų brangakmenį‘‘ tokiu būdu ne tik saugodamas gimtąją kalbą, bet ir kurdamas kultūringą visuomenę.

Augustė Stalioraitytė, I gimnazijos klasės mokinė

Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vitalija Ukrinienė

padeka_augustei

Gimnazijos mokiniai dalyvavo vieno kūrinio konkurse LABAS-16

„Smagu po savo žemę vaikščioti ir pėdsakus palikti“ (Just. Marcinkevičius)

Nepaklysiu

Žodis veda mane

tiesos keliu

Nepaklysiu niekados

su juo eidamas kartu.

Ves mane jis visada

Saulei kylant

ar nakčia….

Justas Šmulkštys, I gimnazijos klasės mokinys

„Smagu po savo žemę vaikščioti ir pėdsakus palikti“ – Justino Marcinkevičiaus žodžiai, atspindintys šalies mokinių vieno kūrinio konkurso LABAS-16 esmę. Šiame konkurse dalyvavo ir du Neringos gimnazijos I gimnazijos klasės mokiniai, kurių kūriniai tarp 146 siųstų iš 52 Lietuvos mokymo įstaigų pateko į geriausiųjų gretas. Justas Šmulkštys skatinamas už gerą poeziją, o Aurelijus Vaičius – už gerą prozą.

Kalba veda mane

Pasiklydau. Dairausi lyg iš medžio iškritęs. Dangų raižo namų stogai kur ne kur atsikišę. Tamsių pastatų languose matau iškeliaujančios dienos atspindžius. Pėdinu betono miške nusivylęs. Staiga iš už kampo ištįsta tamsus siluetas. Jis trumpėja pavirsdamas į susigūžusio praeivio figūrą. Aš šūkteliu, nepažįstamasis stabteli, atsisuka, ir man prieš akis blyksteli juodų stiklų akiniai. Ištirpsta tik ką švystelėjusi viltis. Praeivis prieina iki manęs, stabteli trijų metru atstumu ir mandagiai paklausia:

– Ko norėjai, gerbiamasis?

– Labas vakaras. Atrodo aš pasiklydau, gal žinot kur rasti Vilties gatvę?

– Keliaukite į rytus… Kažin ar šiame mieste dar yra vilties… – sumurma praeivis ir nužingsniuoja toliau.

Aš vėl apsidairau, bandydamas suprasti, kurioje pusėje rytai. Pasisuku nugara į besileidžiančią saulę, užsimaukšlinu respiratorių ir einu toliau. Saulė vis tiek patekės rytuose.

Aurelijus Vaičius, I gimnazijos klasės mokinys

Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vitalija Ukrinienė

Atvira integruota pamoka ,,Pažintis su M.K Čiurlionio asmenybe ir jo kūryba“

Neringos gimnazijos ketvirtokai susipažino su iškilia  M .K. Čiurlionio asmenybe ir jo indėliu Lietuvos kultūroje. Mokiniai dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos , muzikos ir dailės pamokoje, kurią vedė pradinių klasių mokytoja metodininkė Dalia Andrijauskienė, muzikos mokytoja ekspertė Audronė Buržinskienė ir vyresnysis dailės mokytojas Vilius.Didžpetris

Per muziką vaikai pažino   M. K. Čiurlionį kaip kompozitorių, klausė jo kūrinių, patys atliko liaudies dainą dūdelėmis, per dailę – piešė čiurlioniška tematika, o per literatūrą susipažino su biografijos faktais bei  įgijo žinių apie mažąjį Kastuką  vaikystėje.

Pradinių klasių mokytoja metodininkė Dalia Andrijauskienė

20200212

85043026

85081559

202002121

Matematikos konkursas „KODAS“

Š. m. vasario 26 dieną, Klaipėdos Sendvario gimnazijoje vyko Vakarų Lietuvos matematikos konkursas „KODAS“, kuriame dalyvavo ir Neringos gimnazijos mokiniai. Renginį sudarė dvi dalys: užduočių sprendimas ir protų mūšis. Nors užduočių sprendimo konkurse ir nepavyko pasiekti prizinių vietų, tačiau protų kovose dauguma neringiškių buvo nepralenkiami.

Matematikos mokytojas Laimonas. Meška

kodas

Išvyka į Klaipėdos apskrities viešąją I. Simonaitytės biblioteką

Vasario 25- ąją dieną I ir II gimnazijos klasių mokiniai, lydimi lietuvių kalbos mokytojos metodininkės V. Ukrinienės ir klasės vadovės I. Sadonytės, vyko į Klaipėdos apskrities viešąją I. Simonaitytės biblioteką. Moksleiviai buvo supažindinti su biblioteka, jos istorija, vėliau pasiskirstę grupėmis žaidė interaktyvų žaidimą „Kalbą mokėsi – ateitį turėsi“, skirtą Lietuvių kalbos dienoms paminėti bei literatūrinį-edukacinį žaidimą „Knygosūkis“, sumanytą buvusio šios bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio. Žaidimas skirtas jaunimui, bet jį gali žaisti visi besidomintys literatūra. Prie žaidimo kūrimo taip pat prisidėjo pripažinti profesionalūs Lietuvos rašytojai ir meno kūrėjai: Andrius Mamontovas, Aistė Smilgevičiūtė, Nijolė Narmontaitė, Vytautas Juozapaitis ir kt.

Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka (KLAVB) įkurta 1950 m. Iki šių metų keitėsi ne tik bibliotekos pavadinimas, bet ir veiklos teritorijos ribos, sąlygos, istoriniai kontekstai. Bibliotekoje yra penkios skaityklos, atviri knygų fondai suaugusiems ir vaikams, patalpos jaukiam poilsiui, estetiškos, specialiai vaizdiniams ir žodiniams renginiams skirtos patalpos, du jaukūs kiemeliai. Biblioteka turi Renginių, Konferencijų sales bei Gerlacho palėpę, o buvusiame ratinės pastate patalpos išnuomotos kavinei ir knygynui. KLAVB priklauso ir Tarptautinis vertėjų ir rašytojų centras Nidoje, kuris yra vienintelė tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje.

Moksleiviai išvažiavo kupini įspūdžių. Ne tik pakartoję, bet ir įgiję daugiau žinių apie istoriją ir lietuvių kalbą. Ši išvyka ir netradicinės lietuvių kalbos pamokos buvo išties verti I ir II gimnazijos klasių mokinių dėmesio.

I gimnazijos klasės mokinės A. Stalioraitytė ir G. Bedalytė

87464372

87745800

88073633