Žmogaus ir pasaulio prieštaringumas; stojiška laikysena; memento mori; gyvenimas – teatras; žmogus laikinas, tik žaislas nenuspėjamo likimo rankose, Fortūnos rate… Atrodytų, tai tik keli žodžių junginiai, tačiau III g klasės gimnazistams tai buvo vedliai, padėję po Kuršių neriją klaidžioti XVII amžiaus žmogaus žingsniu, pamatyti 60-metį švenčiančią Neringą ne bet kokią, o turinčią barokiškų ženklų. Juk Baroke vyravęs simboliškumas, metaforiškumas, kontrastai, netikėti palyginimai, tapybiškumas ir įmantrumas, šviesotamsa, žmogaus gyvenimo trapumo, mirties visagalybės, Dievo ieškojimo motyvai nedingo ir iš šiandienos pasaulio.

Ne vienoje fotografijoje matomas krikščionybės simbolis – kryžius – tiesioginė sąsaja su barokiška pasaulėjauta: netvarus realybės laikas ir amžinasis Dievo laikas. Mažas, vos įžiūrimas žmogaus siluetas – trapumo ir bejėgiškumo šiame pasaulyje simbolis, karčios tiesos, suvoktos XVII amžiuje, išraiška. Išvirtęs medis, sūpynės, karuselė – besikeičiančio gyvenimo, likimo motyvas, mintis, jog po didelės sėkmės, po pakilimo nereikia nustebti kritimu žemyn, juk gyvenimo ratas nesustodamas sukasi, kol tenka atsigulti į kietą ir šaltą mirties guolį. Todėl rudenį krentantys lapai, naktis, nerami jūra vis primena M. K. Sarbievijaus žodžius: „Apgaulinga
žmogaus lemtis,/ Žaidžia, Telefai, ji žaidžia mumis, deja./ Viskas laikina žemėj šioj,/ Ką materija čia sukuria nerangi.” Esame tarsi trumpam į šią žemę – uostą – užsukę jūreiviai, kvapni, bet trapi rožė.

Vieno iš darbų pristatymo metu išvadose nuskambėję žodžiai, jog Neringoje buvo pastebėta daugiau barokiškų ženklų negu tikėtasi prieš pradedant patyriminę veiklą, maloniai nustebino. Žodžiai – vedliai – buvo išgirsti.

Vaizdo įrašo nuoroda: https://drive.google.com/file/d/1uFo1C6djNK1Nhw3bSD3zL-Rkw8fPMjGD/view?usp=sharing