Integruota pamoka „Knygomis gynę Tėvynę“

Š. m. gegužės 7 dieną 8 klasės mokiniai dalyvavo integruotoje dailės ir rusų kalbos  pamokoje, skirtoje Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

Gimnazijos bibliotekininkė Angelė Pocevičienė papasakojo mokiniams apie istorinį laikotarpį, kai po 1863 m. sukilimo numalšinimo buvo uždrausta lietuviška spauda. Taip pat priminė  mokiniams spaudos draudimo trukmę ir konkrečias datas. Žiūrėdami skaidres ir klausydami pasakojimo, mokiniai daugiau sužinojo apie knygnešių veiklą, juos tykojusius pavojus, kaip daraktoriai mokė vaikus slaptose mokyklose, o mamos – vadinamosiose „Vargo mokyklose“. Jos pasisodindavo šalia vaikus ir verpdamos siūlus juos mokydavo skaityti. Aštuntokai prisiminė žymiausius knygnešius, jų atminimo įamžinimą.

Įgytas žinias mokiniai pasitikrino dalyvaudami viktorinoje „Knygnešių keliais“.

Rusų kalbos mokytoja Tatjana Mikelevič papasakojo apie tai, kad draudimų buvo ir Rusijoje. Skatino aštuntokus pasakyti rusiškai tokius žodžius, kaip spauda, knygnešys, draudžiama. Pamokai mokiniai buvo paruošę skaidres apie rašytojus: Aleksandrą Sergejevičių Puškiną, Justiną Marcinkevičių ir Levą Nikolajevičių Tolstojų. Pamokoje aštuntokai aktyviai dalyvavo, atsakinėjo į klausimus, atliko užduotis.

Dailės mokytojas Vilius Didžpetris pasiūlė mokiniams nupiešti knygos viršelį, pateikė pavyzdžių, pademonstravo vaizdo įrašą apie kaligrafiją, paskatino mokinius ją panaudoti savo darbuose. Jis paragino aštuntokus ne tik atlikti šį darbą iki kitos dailės pamokos, bet ir skaityti knygas.

– Informaciją parengė bibliotekininkė Angelė Pocevičienė

„Miško brolių takais“

Gimtoji istorija ir vesterno filmai. Kokie  jausmai užlieja, kai atsidarius kompiuterio ekraną išvysti devintą dešimtį skaičiuojančią Trispalvę, pistoletą „Walther“, partizano kitelį ir nutrauktą granatos žiedą? Ar gali įsivaizduoti šios istorijos baigtį? Klausydamas žmogaus, pasakojančio apie savo atrastų pokario bunkerių istoriją, supranti, kad tai ką žinai apie partizaninį karą iš vadovėlio negali būti tik balta arba juoda. Salantiškis Aurimas Rapalis edukaciją „Miško brolių takais“ pradeda tardamas – „mano įkvėpimas- šeimos istorijoje“.  IV gimn. kl. mokiniai šioje pamokoje buvo skatinami mąstyti kodėl/ar istorija gali būti įdomi, naudinga, kaip nežinojimas gali pasitarnauti priešiškoms jėgoms bei kaip žiauriose situacijoje išlikti žmogumi. Neringos gimnazijos mokiniai yra kviečiami dalyvauti nuotolinėje kraštotyrinėje ekspedicijoje renkant ir dalinantis informacija apie partizaninio karo liudininkų patirtis. Detalesnė informacija bus teikiama istorijos pamokų metu.

Neringos gimnazija “Projektų Mugėje 2021”

Balandžio 7 dieną vyko virtuali VI-oji Nacionalinė švietimo įstaigų projektų paroda – mini
mokymai „Projektų mugė 2021“, kurią organizavo VšĮ „Edukateka“, Klaipėdos Gedminų
progimnazija, Švietimo mainų paramos fondas.
Renginio tikslas – sudaryti galimybes keistis gerąja projektinės veiklos patirtimi, pristatyti
projektų teikiamą naudą bendruomenei, atskleisti ir paviešinti įvairių fondų lėšomis
finansuojamų projektų vadovų ir dalyvių indėlį į švietimo kokybės gerinimą. Mugėje buvo
pristatomi mokyklos, miesto/regiono, nacionaliniai, tarptautiniai projektai.
Šiais metais Neringos gimnaziją atstovavo projektų vadovė Neringa Sadauskienė, pristatydama
pranešimą “Kūrybiniai sprendimai netikėtiems iššūkiams. Erasmus+ KA229 mokyklų mainų
partnerysčių projekto “UMBRELLA” gerosios patirties sklaida.” Praktinių užsiėmimų metu
patobulintos bendrosios ir dalykinės kompetencijos, pagilintos žinios apie projektinių veiklų
ypatumus.
Projektų Mugės transliacijos įrašą kviečiame žiūrėti čia:
https://www.youtube.com/watch?v=wKhiSbyOAyE&ab_channel=EDUKATEKA

Projektas skirtas Žemės dienai paminėti

Kai vienoje vietoje susiduria istorija, literatūra ir pilietinis ugdymas, gimsta nekasdieniška pamoka su svečiu-  Lietuvos istorijos instituto doktorantė, Vokietijos žinių pokalbių laidos „Tiltai“ vedėja Rūta Matimaitytė  palietė skaudžią pokario ir Rytų Prūsijos  temą  „Wolfskinder: pamoka apie istoriją, atmintį ir žmogiškumą“. II ir IV g. kl. mokiniai neliko abejingi „vokietukų vilko vaikų“ patirtiems išgyvenimams, domėjosi  jų likimu šiandieninėje Lietuvoje, suprato, kad mūsų valstybė turi gilias tolerancijos šaknis bei bandė rasti pavyzdžių, galinčių pažadinti viltį tamsiausiomis gyvenimo valandomis. II g. kl. mokinė Ula Kairytė susitikimą apibendrino pasitelkdama lakonišką, bet itin iškalbingą haiku poeziją:

Haiku apie vilko vaikus

„Kova dėl būvio.

 Meilė, žiaurumas, badas.

Tai vaiko daina.“

Apie ką galiu kalbėti laisvas?

2021 m. kovo 12 dieną Neringos gimnazijoje vyko nuotolinė konferencija, skirta Kovo 11-osios dienai – Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienai – paminėti. Pirmosios konferencijos iniciatorės: anglų kalbos mokytoja metodininkė Neringa Sadauskienė, istorijos vyr. mokytoja Vilma Maksevičienė, lietuvių kalbos vyr. mokytoja Violeta Montvilaitė ir lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vitalija Ukrinienė.  Renginyje dalyvavo II ir IV gimnazijos klasių moksleiviai. Konferencijos metu dalis mokinių iš skirtingų klasių buvo kviečiami dalintis  pranešimais tema „Apie ką galime kalbėti būdami laisvi Lietuvoje?“. Kiekvienas išdėstė savitą požiūrį į laisvą žmogų, lietė opias temas, nagrinėjo svarbius klausimus. I–oje konferencijos dalyje II gimnazijos klasės mokinė Monika Kretulytė samprotavo „Kodėl pasauliui reikalingi maištininkai?“. Į klausimą „ Kas yra laisvė?“ bandė atsakyti IV gimnazijos klasės mokinė Smiltė Lisovskytė. II gimnazijos klasės mokinė Gabrielė Bedalytė kalbėjo apie neišsprendžiamų kartų konfliktų vaizdavimą literatūroje. IV gimnazijos klasės mokinys Gediminas Viknius dalijosi savo paties išgyvenimais ir pamąstymais apie laisvę ir nepriklausomybę vaiko akimis. II gimnazijos klasės mokinė Ula Kairytė išdėstė savas mintis tema „Ar visos pavydo spalvos vienodos?“. IV gimnazijos klasės mokinė Gvineta Kobozevaitė kalbėjo apie laisvę ir tėvynę kaip apie neatsiejamas sąvokas. II gimnazijos klasės mokinys Rapolas Balna skaitė pranešimą tema „Ko moko Babelio bokšto istorija?“ ir akcentavo, kad bendradarbiavimas yra labai svarbi vertybė, kurią turime saugoti ir puoselėti.

II–os konferencijos dalies dalyviai taip pat nagrinėjo įdomias temas. IV gimnazijos klasės mokinė Augustė Bagdonaitė pasidalino miniatiūra apie laisvę. II gimnazijos klasės mokinys Aurelijus Vaičius samprotavo apie tai, ko šiuolaikinį žmogų moko graikų mitai. IV gimnazijos klasės mokinė Emilija Vaičiūtė dalinosi jautriais pamąstymais „Apsaugoti visa, kas gyva, ir daryti tai, kas teisinga“. Iš IV gimnazijos klasės mokinės Karinos Šimkevičiūtės išgirdome labai originalų pranešimą apie tatuiruotes kaip vieną iš laisvės išraiškų. Galiausiai IV gimnazijos klasės mokinys Kristupas Kičiatovas kvietė išgirsti ir pamąstyti apie šių dienų pasaulį ir žmogaus vaidmenį jame. 

Be šaunių mokinių pranešimų klausytojai buvo kviečiami pasižiūrėti  nuotaikingų video filmukų: „Nuotolinis Aukščiausios Tarybos posėdis“ (autoriai: Dalius Bukauskas, Emilijus Bukauskas, Dominykas Čičiūnas, Dalius Kožemečenko) ir „Laisvė“ (autoriai: Augustas Baranauskas, Karolis Gogelis, Greta Nikoličiūtė).

Jaunų žmonių gilios mintys ir nuoširdūs išgyvenimai liudijo apie bręstančios jaunosios kartos sąmoningumą ir vidinį troškimą būti laisvais. Už laisvę būti, mąstyti, kurti ir dalintis!

Taigi „Lietuvoje gera gyventi. Dėka kūrybingo ir veržlaus jaunimo, kurie suteikia laisvei sparnus“ (Mokytoja Neringa).

Teksto autorė – II gimnazijos klasės mokinė Augustė Stalioraitytė

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949-12-16 deklaracija ir jos signatarai

Kasmet, kovo mėnesį, minime 1990 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Šįkart IV gimn. kl. mokiniai apsilankė Lietuvos ypatingajame  archyve, kuriame saugomi ir kaupiami Lietuvoje veikusių TSRS specialiųjų tarnybų, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos komunistų partijos struktūrų, kitų susijusių įstaigų ir organizacijų veiklos dokumentai, pasipriešinimo (rezistencijos) okupacinėms valdžioms dokumentai, taip pat nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių ir fizinių asmenų perduoti dokumentai. Sužinojome, jog ne kiekvienas archyvo darbuotojas gali ramiai, be emocijų, tyrinėti pokario dokumentus, lėmusius kone visą XX a. antrąją pusę.  Vedėja Nijolė Maslauskienė visus dalyvius įtraukė į įdomų edukacinį užsiėmimą „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949-12-16 deklaracija ir jos signatarai“. Mokiniai aktyviai diskutavo, drąsiai reiškė savo nuomonę, demonstravo ne tik žinias, bet ir pilietinį emocionalumą.  LYA vedėja N. Maslauskienė džiaugėsi  išsilavinusia ir kritiškai gebančia mąstyti laisvės vaikų karta, kuri partizanų devizą „Atiduok Lietuvai, ką privalai“ interpretavo lygiai taip pat, kaip ir XX a. 5-6 dšmt. kovotojų kartą.