Apie ką galiu kalbėti laisvas?

2021 m. kovo 12 dieną Neringos gimnazijoje vyko nuotolinė konferencija, skirta Kovo 11-osios dienai – Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienai – paminėti. Pirmosios konferencijos iniciatorės: anglų kalbos mokytoja metodininkė Neringa Sadauskienė, istorijos vyr. mokytoja Vilma Maksevičienė, lietuvių kalbos vyr. mokytoja Violeta Montvilaitė ir lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vitalija Ukrinienė.  Renginyje dalyvavo II ir IV gimnazijos klasių moksleiviai. Konferencijos metu dalis mokinių iš skirtingų klasių buvo kviečiami dalintis  pranešimais tema „Apie ką galime kalbėti būdami laisvi Lietuvoje?“. Kiekvienas išdėstė savitą požiūrį į laisvą žmogų, lietė opias temas, nagrinėjo svarbius klausimus. I–oje konferencijos dalyje II gimnazijos klasės mokinė Monika Kretulytė samprotavo „Kodėl pasauliui reikalingi maištininkai?“. Į klausimą „ Kas yra laisvė?“ bandė atsakyti IV gimnazijos klasės mokinė Smiltė Lisovskytė. II gimnazijos klasės mokinė Gabrielė Bedalytė kalbėjo apie neišsprendžiamų kartų konfliktų vaizdavimą literatūroje. IV gimnazijos klasės mokinys Gediminas Viknius dalijosi savo paties išgyvenimais ir pamąstymais apie laisvę ir nepriklausomybę vaiko akimis. II gimnazijos klasės mokinė Ula Kairytė išdėstė savas mintis tema „Ar visos pavydo spalvos vienodos?“. IV gimnazijos klasės mokinė Gvineta Kobozevaitė kalbėjo apie laisvę ir tėvynę kaip apie neatsiejamas sąvokas. II gimnazijos klasės mokinys Rapolas Balna skaitė pranešimą tema „Ko moko Babelio bokšto istorija?“ ir akcentavo, kad bendradarbiavimas yra labai svarbi vertybė, kurią turime saugoti ir puoselėti.

II–os konferencijos dalies dalyviai taip pat nagrinėjo įdomias temas. IV gimnazijos klasės mokinė Augustė Bagdonaitė pasidalino miniatiūra apie laisvę. II gimnazijos klasės mokinys Aurelijus Vaičius samprotavo apie tai, ko šiuolaikinį žmogų moko graikų mitai. IV gimnazijos klasės mokinė Emilija Vaičiūtė dalinosi jautriais pamąstymais „Apsaugoti visa, kas gyva, ir daryti tai, kas teisinga“. Iš IV gimnazijos klasės mokinės Karinos Šimkevičiūtės išgirdome labai originalų pranešimą apie tatuiruotes kaip vieną iš laisvės išraiškų. Galiausiai IV gimnazijos klasės mokinys Kristupas Kičiatovas kvietė išgirsti ir pamąstyti apie šių dienų pasaulį ir žmogaus vaidmenį jame. 

Be šaunių mokinių pranešimų klausytojai buvo kviečiami pasižiūrėti  nuotaikingų video filmukų: „Nuotolinis Aukščiausios Tarybos posėdis“ (autoriai: Dalius Bukauskas, Emilijus Bukauskas, Dominykas Čičiūnas, Dalius Kožemečenko) ir „Laisvė“ (autoriai: Augustas Baranauskas, Karolis Gogelis, Greta Nikoličiūtė).

Jaunų žmonių gilios mintys ir nuoširdūs išgyvenimai liudijo apie bręstančios jaunosios kartos sąmoningumą ir vidinį troškimą būti laisvais. Už laisvę būti, mąstyti, kurti ir dalintis!

Taigi „Lietuvoje gera gyventi. Dėka kūrybingo ir veržlaus jaunimo, kurie suteikia laisvei sparnus“ (Mokytoja Neringa).

Teksto autorė – II gimnazijos klasės mokinė Augustė Stalioraitytė

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949-12-16 deklaracija ir jos signatarai

Kasmet, kovo mėnesį, minime 1990 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Šįkart IV gimn. kl. mokiniai apsilankė Lietuvos ypatingajame  archyve, kuriame saugomi ir kaupiami Lietuvoje veikusių TSRS specialiųjų tarnybų, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos komunistų partijos struktūrų, kitų susijusių įstaigų ir organizacijų veiklos dokumentai, pasipriešinimo (rezistencijos) okupacinėms valdžioms dokumentai, taip pat nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių ir fizinių asmenų perduoti dokumentai. Sužinojome, jog ne kiekvienas archyvo darbuotojas gali ramiai, be emocijų, tyrinėti pokario dokumentus, lėmusius kone visą XX a. antrąją pusę.  Vedėja Nijolė Maslauskienė visus dalyvius įtraukė į įdomų edukacinį užsiėmimą „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949-12-16 deklaracija ir jos signatarai“. Mokiniai aktyviai diskutavo, drąsiai reiškė savo nuomonę, demonstravo ne tik žinias, bet ir pilietinį emocionalumą.  LYA vedėja N. Maslauskienė džiaugėsi  išsilavinusia ir kritiškai gebančia mąstyti laisvės vaikų karta, kuri partizanų devizą „Atiduok Lietuvai, ką privalai“ interpretavo lygiai taip pat, kaip ir XX a. 5-6 dšmt. kovotojų kartą.

„Laisvės spalvos“

Integruota pamoka „Užgavėnės Lietuvoje ir Rusijoje“

Vasario 8 dieną vyko integruota rusų kalbos, muzikos ir bibliotekos pamoka apie Užgavėnes. Pamoką organizavo Neringos gimnazijos rusų kalbos vyr. mokytoja Tatjana Mikelevič. Jai talkino muzikos mokytoja ekspertė Audronė Buržinskienė ir bibliotekininkė Angelė Pocevičienė. Mokytoja T.Mikelevič paskelbė pamokos temą ir siekiamus tikslus.
Bibliotekininkė A.Pocevičienė pristatė prezentaciją „Užgavėnės Lietuvoje“, priminė 7 klasės mokiniams apie Užgavėnių prasmę, tradicijas ir papročius: persirengėlių vaikštynes, skanduotes, Lašininio ir Kanapinio kovą, Morės vežiojimą ir sudeginimą, Užgavėnių valgius. Parodė nuotraukų, kuriose užfiksuotas Užgavėnių šventimas mūsų gimnazijoje ankstesniais metais. Taip pat papasakojo septintokams, kaip atgaivino užmirštas Užgavėnių šventės tradicijas Preiloje, kai ten dvylika metų dirbo pradinių klasių mokytoja. Užgavėnes organizuodavo kartu su savo pirmąja mokytoja Teodora Liobiene ir Preilos filialo bibliotekininke Janina Teišerskiene.
Tuomet rusų kalbos mokytoja supažindino su Užgavėnių tradicijomis Rusijoje, paskatino vaikus paieškoti panašumų ir skirtumų. Mokiniai sužinojo, kad Lietuvoje dabar Užgavėnės švenčiamos tik vieną dieną, o Rusijoje – visą savaitę. Išsiaiškino, ką Užgavėnių dalyviai veikia kiekvieną savaitės dieną. Mokiniai skaitė eilėraščius rusų kalba, minė mįsles, vis kartojo rusiškus šventės ir atributikos pavadinimus.
Muzikos mokytoja A.Buržinskienė pamokė vaikus dainuoti Užgavėnių dainą. Visi supratome, kad mokantis kalbą svarbu suprasti ir tos šalies kultūrą, tradicijas, ieškoti sąsajų ir skirtumų su gimtąja šalimi, jos tradicijomis.
– Informaciją parengė bibliotekininkė Angelė Pocevičienė